Keturiolikmetei Grytai sunku prisitaikyti steriliai išvalytame pasaulyje, kuriame nelikę pojūčių nei jausmų. Visi daiktai, spalvos, kvapai perkelti į sistemą, kurioje intensyviai bendrauja žmonės. Tačiau Gryta niekaip neįstengia būti kaip visi. Jai nesiseka paisyti draudimo bėgioti stadione ir susitikinėti su gyvais žmonėmis. Ji slapta klausosi pasakojimų apie tai, kaip kadaise žmonės taškydavosi balose, liesdavo vienas kitą, bučiuodavosi, įsimylėdavo. Kartą apytuščiame stadione ji sutinka panašų į save. Beveik tuo pat metu pasiekia žinia, kad sistema sugalvojo, kaip dar geriau kontroliuoti žmones. Grytai ir naujajam jos bičiuliui Mantui teks apsispręsti, likti sistemoje ar sprukti iš jos. Tik ar tai įmanoma? Ir kokia tokio pasirinkimo kaina?